dilgėti

dilgėti: dilgė́ti, dìlga, -ė́jo 1. tr., intr. niežėti, perštėti: Ta mano koja dìlga, duria Skr. Strėnos dilgėjo lyg lazda peršertos J.Balt. 2. intr. rūpėti, magėti: Man vis dìlga, kad tik greičiau pabaigus Gs. O jau tau dìlga tas pirkinys! Alk. Jam labai dilgėjo žinoti, ar čia nėra ryšio su tuo slėpiningu įspėjimu rš.
◊ uodegà dìlga rūpi: O tau jau uodegà dìlga, negali nusėdėt! Alk.

ùžpakalį dilgė́ti rūpėti: Jau tau dìlga ùžpakalį, turbūt nori mušt gaut Bgt.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

dilgėti — vksm. Strėnos dilgėjo lyg lazdà péršertos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
daigyti — daigyti, o, ė, daigyti, daĩgo, daĩgė 1. iter. 1 diegti 3: Šitas lietus tik kviečius daĩgo Rdm. Aš daigau grūdus, įdėjęs į velėną ir karvašūdį pirm sėjimo J. Išdygs rūtelės nedaigomos LTR(Jnš). 2. SD97 iter. 1 diegti 4: Jam vis daigo ir daigo… … Dictionary of the Lithuanian Language
dilgti — 1 dìlgti, sta ( sti), o 1. intr. K sopėti nuo dilginimo: Negaliu čia ravėti, dilgsta manie rankos nuo dilgų, t. y. notrų J. 2. intr. dilgėti, niežėti: Taip rankos kažko dìlgsta, ale negyja, ir gana Skr. 3. tr. J dilginti. ◊ pãdai dìlgsta ima… … Dictionary of the Lithuanian Language
dilgėtas — dilgėtas, a adj. (1) žr. dilgėlėtas: Pilkšvu giedravalkiu ima trauktis dilgėti grioviai J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias